- vargonuoti
- vargonúoti, -úoja, -ãvo intr. J, Aru20, Š, P.Skar, DŽ, NdŽ, KŽ nj. griežti vargonais: Išmoko muzikos, vargonúot, ir net Skriaudžiuose vargoninyku buvo Plv. Nuėjo, pristojo prie bažnyčios pas vargamistrą, išsimokino gerai vargonuot BsPIV213. Pirmoji klasė tur paeiliumis vargonuot, o jaunesniejie teipjau paeiliumis vargonus myt BsV62. Klauso, kad tam piliakalny vargonúoja, išsigando, kaip lėkė pakalnėn Sug. Vargonai vargonuõs, būgneliai būgnuos, garsūs varpeliai gaus JD1009. Saulė teka, raudonuoja, o bažnyčioj vargonuoja LTR(Slk). Varganista – vargonúotie, o kunigas šliūbo duotie DrskD151. | prk.: Iš Skaistašilio atsibastydavo vilkai ir vargonuodavo ties Vastapo versmėmis iki pat kovo vidurio sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.